Penktokų krikštynos2016

Spalio 26 dieną dešimtos klasės mokiniai, vadovaujami klasės auklėtojos V. Bubelienės, krikštijo penktokus ir jų auklėtoją G. Stankienę. „Krikštatėviai“ norėjo įsitikinti, ar penktokai pakankamai užaugę ir išmokę, kad įsilietų į vyresniųjų mokinių būrį, todėl surengė jiems žinių ir gebėjimų patikrinimą. 

Mūsų mokyklos penktokai turėjo atlikti įvairias sportines ir kūrybines užduotis, kurias nelengva buvo įveikti ir su auklėtojos Gražinos pagalba.

Lygiai dvyliktą valandą visi mokiniai ir mokytojai susirinko į pirmą aukštą.  Krikštynų ceremonija prasidėjo nuo sportinių išbandymų – surištomis rankomis penktokams teko įveikti sudėtingą kliūčių ruožą laiptais iki pat aktų salės.

Tada prasidėjo linksmoji užduočių užduotėlių dalis, kurios metu penktokai atsakinėjo į suktus klausimus, užrištomis akimis rinko lapelius, pūtė žvakutes, apsipildami miltais, žvejojo obuolius iš vandens ir atlikinėjo kitas smagias užduotis. Jeigu neatsakydavo į klausimą, dešimtokai „dovanodavo“  žalią antspaudą, o jeigu neatsakydavo – raudoną.

Po tokio antspaudų lietaus penktokai buvo panašūs į margučius, bet ant savo „krikštatėvių“ nepyko, prisiekė jiems nešioti kuprines, atidaryti rytais duris ir kitais būdais palengvinti vyresniųjų mokyklos draugų gyvenimą. Šventės pabaigoje penktokams buvo suteikti „krikšto“ vardai.

Penktokų įspūdžiai:

Nedas

„Buvo smagu. Ypač, kai reikėjo laipioti suoliukais. Dar buvo smagu, kai reikėjo iš vandens traukti obuolį ar pūsti žvakes, kai vietoje jų, pasirodo, pūtėme miltus.“

Domantas

„Man patiko per krikštynas valgyti šokoladuką su miltais ir lipti laiptais per suoliuką. Sunku buvo ištraukti iš vandens obuolį. Džiaugiuos, kad pavyko ta užduotis, kur reikėjo atsikąsti obuolio.“

Kamilė

 

„Norėjau, kad krikštynos dar tęstųsi.  Smagiausia buvo užrištomis akimis ieškoti lapelių ir duoti priesaiką. Sunkiausia užduotis – atsakinėti į klausimus. Bet man pavyko, gavau daug antspaudų. Mano krikšto vardas Megė. Tiesa, jis man nelabai patinka, bet yra toks, koks yra.“